Ar yra dievas?


: AR YRA
I DIEVAS?
B

1916 m.

Draugo Spaustuvje 1800 W. 46th Si„

CHCAGO, III.

a



“DRAUGO” BENDROV.

Išleidžia dierašt Draug/^ leidžia
ir platina katalikiškai-tautiško turinio

kningas. Katalogus siunia dovanai,

kningas ia galima gauti geriausiomis
sligomis.

.

^
^ Draugo ^ ^ Bendrov pigiai ir gerai

spausdina draugijoms konstitucijas,

apgarsinimus, tikietus, ir t.t.

Draugo’^ Bendrov susideda iš ke-
li šimt šrinink. Jos tikslas ne
biznis, bet mus lietuviškos visuome-
ns apšvietimas ir jai patarnavimas.
Tatai ir Tamsta, kuriam rupi Bažny-

ios ir tvyns labas, prisidk prie
Draugo’^ Bendrovs, pirk kningas

iš Draugo Bendrovs visokius spau-
sdinimo darbus sisk Draugo

Bendrov. sirašyk Draugo’^ Ben-

drov pasipirkdamas joje šrus, o tuo.
mi prisidsi prie skleidimo tikrosios

apšvietos. gu visais tais reikalais
kreipkits

DRAUGAS PUB. CO.,
1800 W 46th St., Chicago, Iii:



Bllilllllllilllllllllllllillllllllllillllilllilll

ŽANGA

Mus tikjimas privalo b-
ti ne aklas, bet protingas.

Mes turime rupinties pažin-
ti, jog yra Dievas. Kad yra
Dievas, Sutvertojas ir Val-

dytojas, žinome iš pasaulio

buvimo. Jei yra pasaulis,

yra ir Dievas, kurs j su-
tvr.

Nordamas prisitaikinti
prie skait3rtoj išsilavinimo,

turiu rinkti ne paius mok-
sliškuosius, bet paius su-
prantamuosius Dievo buvi-

mo priparod3nnas.



— 2 —

domus ginas
Francijoj vienas jaunikai-

tis Maslin išjo savo mo-
kslus Tulozos bedieviškoj

gimnazijoj ir stojo Pary-

žiaus universit.

Bedieviškoje mokykloje

besimokindamas, Maslin pri-

siklaus visoki blevizg
ant tikjimo. Gi bedieviš-

k rašt skait3nnas j visai
atvert bedievius.

Pasimokins Paryžiuj fi-
losofijos keturius metus, jis

pargržo savo gimtin kai-

m pasilsti.
Vien vakar jis nueina

pas savo kaim3m ir ten at-
randa dvi panaites, kningas

beskitanias.

Maslin, mandagiai pasvei

kins panas, paklaus j:



— 3 —
— Kokius romanus tam-

stos skaitote taip domiai?

— Mes skaitome ne roma-
nus, atsak jaunesnioji, mes
skaitome šv. Rašt, ^r ap-
sakyta, kiek gero žmonms
Dievas yra padars.
— Ar dar tamstos tebeti-

kite, kad yra koks Dievas?

— paklaus studentas, pa-
šiepdamas mergaites.

Išgirdusios tuos studento

žodžius, mergaits nustebo.
— Argi tamsta netiki

Diev? — paklaus jos.
— Kada buvau mažas ti-

kjau, bet dabar, išjs to-
kius augštus mokslus, paži-

ns filosofij, nebetikiu ir
manau, kad jokio Dievo n-
"•a.

— Aš, gerbiamasis, sako
vyresnioji, neikuomet nesu



4

buvusi Paryžiuj, nelankiau

universit, nepažstu filozo-

fijos, bet gerai moku kate-
kizm. ir tikrai žinau, kad
Dievas yra. Jei tamsta e-

si mokintas, kaip sakais, ir

jei išties tamsta netiki

Diev, pasakyk man, svei-
kas, iš kur atsirado kiauši-

nis.

Mergait paklaus gar-
siai, kad tai girdt ne vien
studentas, bet ir visi, kurie

buvo kambaryje.
— Juokingas tamsta, pa-

,

nyte, klausimas. Juk visi
žino, kad kiaušin padjo
višta.

— O iškur atsirado višta?
— Tamsta, panyte, žinai

taip-pat kaip ir aš, jog viš-

ta yra išperta iš kiaušinio.

— Kas buvo pirmasis ar



— 5 —
višta ar kiaušinis? — klau-
s užsispyrusi mergait.
— Aš tikrai, panyt, ne-

numanau, k tamsta su tais
klausimais nori pasiekti.

Aišku, kad pirmoji buvo
višta, o ne kiaušinis.
— Jei taip, gal tamsta

mums paaiškinsi iš kur pir-
moji višta atsivado.
— Išties, panyte, man su

tomis vištomis nebeduodi

.amumo, tari nuraulonavs
studentas. A« pasakiau

truput nepamisljs, kad

pirmoji buvo višta. Ties
pasakius, visupirmu buvo

ne višta, bet kiaušinis. Iš

to kiaušinio išperta pirmo-

ji višta. Ta višta djo kiau-
šinius ir perjo naujus viš-

iukus. Taip buvo ir yra iki

pat mus laik.



— 6 —
—Labai gražiai tamsta

išaiškinai višt išsiplatini-
m, bet nepasakei, iš kur
atsirado pirmasis kiaušinis.

Juk j višta padti nebega-
ljo, nes jis, kaip sakai, bu-

vo pirmu, ir iš jo pirmo-

jo višta liko išperta.

— Dabar aiškiai matau,
panyte, kad, tamsta, vargin-

dama man su tais klausi-
mais, manai kad až esu koks
višt kupius. Aš esu ne
višt kupius, tik Paryžiaus
universito studentas, baigiu

augšiausius filosofijos mok
sius.

— Aš ir nemanau lai-
kjrti tamst, višt ku-
pium. Aš noriu tik
prirod3rti, kad tams-

ta klysti, manydamas,

jog Dievo nra. Mano pa-



— 7 —
klaustas, kas buvo pirmasis

ar višta ar kiaušinis, tams-

ta bandei man pasakyti ir
vien ir kit, bet nieks iš
to neišjo ir negali išeiti.

Jei tamsta pasakysi, kad vi-
supirmu buvo višta, aš pa-

klausiu iš kur ji galjo at-

sirasti, juk pati savs ne
sutvr. Jei tamsta pasa-
kysi, kad visupirmu buvo
kiaušinis, ir iš jo pirmoji

višta atsirado, aš vl tams-
. tos paklausiu, o iš kur tas

kiaušinis atsirado, juk pats

savs padar3rti negaljo.

Išeina tat, kad Dievas tu-
rjo sutverti arba pirmj
višt arba pirmj kiaušin.
Taigi tamsta matai, kad be
Dievo negaljo atsirasti nei

toks menkas gyvullis kaip
višta. O k bekalbsi apie



^ 8 —
vis pasaul.

Studentas nuraudo, kaip

vžys išvirtas. Paskiaus at-
sipeikjs ir pasidrsins
tar:
— Taip, panyte, aš kly-

dau, sakydamas, kad Dievo
nra.

IR VAIKAS PRIRODO, KAD

YRA DIEVAS
Septynioliktame amžiuje

Francijoj buvo vienas gar-

singas vyskupas vardu Fe-

nelon. Sis buvo tokiu di-

džiu aukltoju, jog pats

francuz karalius paved
jam savo sn išauklti.
Vien vakar vyskupas su

savo aukltiniu išjo pasi-

vaikšiotu. Vakaras buvo



— 9 —
stebuklingai gražus. Vaka-

ruose dangus išrod lygu iš

aukso nulietas. Paskutinieji

nusileidusios sauls spindu-

liai dar nebuvo užges. Sa-

kydami snaudaniai gamtai
lab nakt, jie liejo ant dan-
gaus gražybs monus.

Nieko netrukus sutvisk-

jo ant aptemusio dangaus

milijonai mirgani žvaigž-
dži, o pievose nesuskaityta

žoli daugyb, tarsi pagerb-
dama einant pro j šal pa-
saulio karaliu-žmog, kiek-

viena siunt jam savo malo-
n kvap. Visa gamta išro-
d graži, galinga ir majesto-
tiška.

Staigu aukltinis atsigr-

žs vyskup paklaus, ke-
linta dabar valanda. Vysku-



— lo-
pas ištrauk^ laikrodžiuk

pažiurjo: buvo k tik aš-
tunta pasibaigusi. *‘Oj kok
graž jo mylista tiiri laik-
rodžiui^ sušuko stebda-

mos aukltinis, pavelyk pa-
sižirti j.” Geras vysku-

pas išklaus vaiko prašymo.

Aukltinis žiurda'nas, ne-

galjo atsistebti ir atsi-

džiaugti 3rpa tais mažais ra

iukais, kurie taip dailiai

laikrodyje sukinjas.

Tai matydamas vyskupas
meiliai vaikui tar: “Tikrai

stebtinas tas liakrodlis!

Kad žinotumei, meilas Liud-
vikai (toks buvo vaiko var-

das), tas laikrodis be jokio

meistro pats save, pasi-

dar.” “Pats save!?”
sušuko nustebs Liudvikas.



— 11 —
J i veide, ypa aisyse buvo
iii.atyti aiois a.jejojimas.

‘Taip, pats save,” atkar-

tojo vyajsupas. vienas ke-

leivis airaao j tyruose, kur
nei vienas žmogus dar ten

nebuvo buvs, vishi neabe-

jotinas daiktas, jog laikro-

dis pats iš savs atsirado.”
—“Bet tai negalimas daly-
kas ,sušuko Liudvikas, at-

leisk man jo mylista. aš tam
netikiu.” — “Delko gi tau
rodos, jog laikrodžiukas

pats atsirasti negaljo?” —
“Kaip gi gals laikrodis
Oats pasidalyti? Juk ia
sukasi toki daugyb rateli,

j daniukai taip dailiai su-
derinti, kad visad atitinka
vienas prie kito. Kad j pa-
dirbti. reikio nemažai pro-

to ir dar didesnio pratimo.



— 12 —
Juk retas žmogus tok laik-
rodžiuk tepadarys! Jei žmo
gus ir prot turdamas ne
kiekvienas tegali laikrodžiu

. padaryti, tuo labiau ne-

gali laikrodžiukas pats atsi

rasti. Aš esu sitikrins,
nors ir nemaiau, jog tur-

jo bti toks žmogus, kurs
t laikrodl padar. Tamis-
t, matomai, keleivis apga-
vo.”

Fenelon apkabino gudr
savo aukltin ir parod jam
su ranka dang, žvaigžd-
mis nusagstyt, kalbdamas:

“Gerai galvoji, mielas Liud-

vikai, laikrodis pats be žmo-

gaus atsirasti negaljo, bu-

vo žmogus, kurs j padar.

K besakyti tat, mielas
Liudvikai, apie tuos žmo-



13 —
nes, kurie, matydami dang,
su jo milijonais žvaigždži,

mus vis pasaul taip gra-
žiai sustat3Tt, kalba, buk pa
Saulis pats atsirads ir kad

nei jokio Dievo nes.”

“Argi gali bti toki
žmoni, kurie nei tiek nenu-
manyt, kad pasaulis pats iš
savs atsirasti negaljo?!
Jei laikrodis negaljo atsi-

rasti be meistro, tuo labiau

negaljo atsirasti be Sutver-

tojaus pasaulis, kurs yra

gudriau pastatytas, negu

Tamstos laikrodlis.”

Taip besišnekdami vy-

skupas su savo aukltiniu

sugržo namon. Besiartin-

dami nrie nam, nuo laik-
rodŽiko iie atkrein atyd

. i riogsanius didelius na-



14

namus.

‘‘Nekatras mes nematme
tuos namus bestatant, sako
vyskupas, vienok žinome tik

rai, jog jie be žmogaus nepa-

sidar. .Nesusirinko pats

akmenis, ir iš j nepasidar
pamatas be žmogaus pagel-

bos. . Pats rstai iš miško
neparjo, reikjo žmogaus,

kurs juos nukirst, apdailin

t, parvežt ir iš j pada-
ryt sienas. Ant išvestj
sien stogas pats taippat ne
užlipo, reikjo darbinink,

kurie j užkl.

Jei šitie namai, kur keli

žmons tegyvena,' pats at-
sirasti negaljo, tai kokiu

budu galjo atsirasti pasau-
lis, kur toki daugyb pato-
giai gjrvena?



— 15 —
Jei namams reikjo mei-

stro, kurs juos padar,

tuo labiau reikjo meistro,

kad padaryti dang ir žem.
Tuo meistru yra Dievas.

Jei mes, j kokiuos na-
mus, atrandame, kad juose
viskas labai gražiai sutaisy-

ta, kiekvienas daiktas savo

vietoje pastatytas, mums
nei galv, neateina manyti,

jog ta tvarka namuose pati

pasidar. Mes nors ir ne-
mat žinome, jog buvo koks
nors žmogus, kurs tuos n

mus sutvark.

Pažvelg pasaul mes pa-
matysime, kad ia viešpa-
tauja dar didesn tvarka.
Aišku, jog ta tvarka pati

nepasidar, j, padar Die-
vas.



— 16
Matydami koki nors drau

gij veikiant pagal savo sta
t, mes visi numanome, jog
buvo žmogus, kurs tuos sta

tus suraš. Pasaulis visas

veikia pagal tam tikr nu-
statyt stat. O kas gi pa-
sauliui tuos status dav?
Kas-gi privert j tuos sta-
tus pildjdii? Tai padar ne
kas kitas, kaip tik Dievas.’*

“Iš to viso aišku, sako

vaikas, jog Dievas yra. Jis

sutvr ir valdo dang ir že-
m.“

Nihil Obstat Sacerdos Alex Skrypko

Censor Deputatu^ Chicago, 2 dec.,

1916.



‘^DRAUGO” PRIETELIAMS.
Jei nori patarnauti savo tvyr

nei ir apsaugoti žmones nuo so>

cializmo

—

1) Pats išrašink ar pirk

‘^Draug’’.

2) Pagink savo pažstamus

skaityti ‘‘Draug’’ ir padk jiems
t laikrašt persisdinti,

3) “Draug” perskaits, ne-
mesk jo šal, bet duok j skaP
tyti tiems, kurie to laikrašio

neturi.

4) Kelionje, viešbuiuose,

skaityklose, arbatinse, valgy-

klose reikalauk laikrašio “Drau-

go”.

5) Jei gali, nelankyk t stai-
g, kurios atsisako laikyti ka-
talikišk laikrašt.

^

6) K>kaomet nepeik prieš ki-

^-t^.^vj katalikiškrjj laikraš-
i. Jei matai juose koki yd,
patylomis perspk redakcij.

7) Šelpk “Draug’^ savo raš-
tais ir žiniomis. Jei kas svarbaus

atsitiks, tuoj parašyk tai



— 18 —
Draug'’, trumpai, aiškiai ir

teisingai, be jokioj perdjim.
. >8) Parpink ‘^Draugui pagar-
sinim. Ir didžiausis laikraštis

negalt gyvuoti pinigais pai
tik mj. Didžiausia laikraši
paspirtis yra paskelbimai arba

apgarsinimai.

Pagink pirklius ir visokius ama-

tininkus, kad garsintus ‘‘Drau-

ge". Jei pirklys pasigarsino, pa-

sakyk jam, kad prie jo perki dl-

to, kad jis skelbias katalikiškuo-

se laikrašiuose.

9) Neskaityk blog laikraši
ir kitus nuo j atkalbink.

10) Darydamas testament ne-

užmiršk ir katalikišk laikraši.

Paskirk koki savo turto dal ka-
talikišk laikraši palaikymui

ir j paplatinimui. ^
“DRAUGAS'^ eina kasdien.

Ištisiems metams jis tekaštuoja

tiktai 3 DOLERIAI.

Su visais reikalais kreipkits

šiuo adresu: DRAUGAS PUB.
CO., 1800 W 46 St., Chicago, IIL